makalajus blog

Tie išprotėję pasauliai. Ech. Tas pašėlęs jaunimas su savo nuplaukusiom svajom. Kas tu? Mano mielas drauge? Kas tu?

Ech. Tas pašėlęs ruduo. Vėjas. Ir gyvybė besiskleidžianti ten – kur viskas miršta. Ech. Ta artėjanti žiema. Ech. Tas pasaulis. Pasaulis pasaulis! Ech. Tu…
Prisimenu, svajojai keisti save, o po to visą pasaulį. Svajojai gyventi dėl pasaulio. Tik nežinia kur paklydai.
Ir vėl ir vėl ir vėl... Ir traukiniui išvažiavus tu stebėjai kaip miršta beprasmybė. Ir tu likai vėl vienas. Ir tu likai vėl vienas. Prisimenu kaip tu tikėjai į stebūklą, tik nežinau, ar jis ir buvo tavoji viltis.…

Tad 4 minutės po pirmos.
Ant stalo cigaretė. Paskutinė. Kada ją užsidegsiu?
Pabrėžti naujai pastraipai, potepiui? Paskutiniui? Pirmam?
Dvidešimt devintoji diena. Devinto mėnesio. Pilnatis.
Taip, pilnatis. Ir tu jau greitai keliausi. Iš namų - namo.

Iš namų - namo...

Kas tavęs laukia? Kas tavęs laukia?
Pasiimk knygą. . .

O kas vyko toliau?
Kas vyko po to kai šetonas tave vedė aprodyti pragarą, o tu vis kritikavai aną, dėl gyvenimo sąlygų.
Jis nesustojo įtikinėti mane - kad jokio čia gyvenimo - jokių čia ir sąlygų. Čia tik tu ir amžinybė.
Nepatikėjau.
Juk štai mes buvom čia - o dabar čia ir jaučiu, jog eisim čia ir čia. Tad Kas Tu? Šetone? Ir kodėl vėl meluoji - kad čia laiko nėra?

Sako vakar mėnulis buvo didelis ir raudonas.
Manau tu taip pat miegojai, kaip ir aš. Ir matei jį sapne.
Neramu buvo.

Prisimenu, sakiau sau - kad tai yra pabaiga ir pradžia.
Tai yra - tai iki ko ėjau. Tai pažadėtoji žemė. Tai žemė - kurią reiks sukurti išnaujo.
Rodos sakiau, kad tai pabaiga - to ką vadinu melu - to ką vadinu meta.
O ištiesų, nežinau, ar net pats tikiu, jog taip viskas ir baigsis.

Žinot, kai pabundam iš sapno - viskas nejučiom išsisklaido. Išsisklaido nakties prisiminimas, deja jį dažnai pakeičia - paskutiniai momentai prieš užmerkiant akis.…

Šiaip, kogero sunku būtų nusakyti tą jausmą grįžus namo. Nežinau, čia nebuvau grįžęs metus? Kažkas tokio. Taip, buvau šioje vietoje, bet niekuomet nejutau nė laisvės nė to gaivališko noro gyventi. Vakar gavau laišką ir jame man sakei, kad svarbiausia kilt link šviesos ir mano akys, o veikiau dūšia, žvelgdama į horizontus puikiai tai jaučia.
* Nežina kodėl tai einu iš proto, ir kodėl kiekvienas augalas, kiekvienas naujai užgimęs žalias plotelis suvirpina. Nežinau, kas beesu, nežinau kas būčiau jei viską pamirščiau, nežinau ką daryčiau, jeigu nebepersekiotų praeitis - kuria aš NETIKIU. Ne, viso to nebuvo ir tai tik siaubingas mano vaizduotės…

4x4. Šiandien neišėjau į darbą, bet dirbu - tikrai dirbu. Du kavos ir gal dar daugiau bus.
Kur keliausi, brolau? : )
- Namo.

* Trečiadienis - nelygnė diena. Nelyginė diena - piešimo diena. O tu ar kopijavai Bammes? Mhm?
Until the end. When the music's over - turn off the lights.
Scream of the butterfly... We want the world... And we want it? Now? now... Now.
* Trisdešimt viena minutė left. Kaip tu? Matau kiek patinęs, akys į vieną tašką vis stringa. Ką veikei ryte? Prisimeni? Pastebėjau, kad tu peržengi kartais tą ribą, o pačiu žingsnio metu - nieko tau nėra. Nėra.
ŠŠhhhhh. Come back baby - back into my life. dvidešimt devynios minutės.
dvidešimt trys minutės - einam lauk/

* Šiandien tapybos diena. Teptuką rankose laikiau tik tuomet kai reikėjo susirišti plaukus. Beabejonės, dar liko keturiasdešimt minučių, kartais to ir užtenka, bet kogero tai nebus šiandien. Pas mane groja Devendra, ir katik įmušiau gerą kavos. Columbia*.
* Šiandien jau klausia ar jauti vasarą? Ar ne kvaila? Tiek laukėm pavasario, o jam pagaliau atėjus svajojam apie vasarą. Na bet nieko, žmogiška.
* Šiandien kalbėjo, apie kūrėjus ir jų tragizmą. Kaip muzika ir drama susijungia ir pagimdo kūrinį. Susimastai netyčiom, ar esi pakankamai tragiškas? Nes jog, muzikalumo trūksta - net klausti nereikia. Bet vis bandai skambinti, nesvarbu kuo, mygtukais…

Tu palietei drobę ir kažkuom ji liko tavo.
Kažkas nebeleidžia ant jos pradėti kažko naujo, kažkas trugdo, ten piešti tiesą, kuria tu netiki.
Sąžinė? Seniai, gi mes apie ją jau susitarėm. Moralė.
Tu peržegnojai drobę, bepročių spalva, o šioje pasirodys ta - Ta, kurios taip nekenti ir prie kurios niekada nebuvau prisilietęs.
Palietei, o aš lauksiu, kol Tavęs, čia nė kvapo neliks.

Beabėjonės, pamiršau paminėti, jog dėl Tavęs ją ir tempiau, nors ir netikėjau, jog pasiliksi. Nors ir kvailai vyliausi, kad galėsiu paskęsti tavyje, Just a little bit longer, just a little bit.

Mėgstu iškilmes. Mėgstu, kai jos tikrai…

* Užlipi laiptais,
Pink floyd užvirsta. Į dešinę, pro duris. Nusispiri batus ir pro duris tiesiai. Uždarai, bandai tyliai ir pro duris į kairę. Išlyginom padėtį? Tiesiai prie stalo, prie knygos, va tiesiai - pas Jus.
Tad sėdi. Ir Pink floyd'ai juokiasi iš tavęs. O tu nežinai, tavęs, ar visos tos netvarkos aplinkui.
Per didelis bliūdas grikių vis dar čia ir liudija, kodėl rodos tu tuoj sprogsi, o tavo dabartinė egzistencijos viršūnė tampa - žiūrėti į sieną. Na tiksliau žiūrėti į ekarną, na o čia dažniaus į sieną, hą, "If you know what I mean".
Žodžiu,…