Užgavėnės - tai kontraversiškai vertinama Lietuvių liaudies šventė, kurioje aš įžvelgiu nemažai elgetavimo elementų, apsimetinėjimo (kaukių užsidėjimo ant veidų) bei didelį apnuogintą žydų mentalitetą. (kiek žinau jie labai mėgsta apnuoginti ir kitas savo vietas bei mojuoti jomis Palestinai). Taigi, žydai ateina vėlai vakare ir rėkia pro duris: "Jeigu blynai nemaišyti, prašom pinigus skaityti!...". (kartais dėl efekto spardo kojomis duris). Koks normalus ir savo figūrą bei sveikatą prižiūrintis pilietis vakare kepa miltinius (tuo labiau bulvinius) blynus??? Na, taip, tikiu, kad Merūnas, Blinkevičiūtė ir Ostapenko tikrai užkandžiauja šiuo patiekalu bet kuriuo paros metu...

Bet, argi tai nėra atviras žydų reketas? Juk jie žino, kad blynai tikrai nebus užmaišyti... (Kas ravi šieną?) Kas kepa blynus vakarienei?

Bet aš puikiai žinau jų kėslus ir piktybiškai Užgavėnių dieną maišau tešlą. Maišydamas tešlą burbu, kad negaus žydai nei cento iš manęs. Ima pyktis, todėl maišau labai greitai... tešla putoja... tykšta ant grindų...

Štai, girdžiu skambuti į duris - atėjo pirmieji žydai. Atidarau duris ir pamatau keletą kaliausių. Vėl išgirstu tą pačią melodiją: "Mes žydukai Lietuvos, norim blynų ir kavos, jeigu blynai nemaišyti, prašom pinigus skaityti!..."

Aš atnešu dubenį su tešla ir parodau jiems, kad tešla, pagal visas žydiškas taisykles, tikrai užmaišyta ir teisiškai bei morališkai aš visiškai teisus. Užtrenkiu kaliausėms prieš nosį duris.

Neužilgo pradeda baladotis kiti žydai. Atidaręs duris pamatau būrelį, su guašu veidus išsitepliojusių, vaikų. Kadangi dar blynai neiškepti, o pinigų nutariau neduoti iš principo, imuosi auklėjimo veiksmų:

- Vaikai, ar jūsų tėveliai žino, kad elgetaujat? - Ar pamokas paruošėt, kad pakiemiais trankotės? - Paruošėt? - Ką jūs galit paruošti?... - iš, kokio internato esate?...

Ilgai laukti nereikia - pagrąsinus nepilnamečių reikalų inspekcija vaikai deda į kojas. Kitą būrelį nuveju tiesiog rėkdamas:

- Aš jums policiją tuoj iškviesiu!!!

Pradedu kepti blynus, bet skambutis netyla, žydai įkyriai braunasi į duris. Man iš nervų dreba rankos, nesiseka apversti blynų...Įsipilu 100 g. degtinės. Bet beldimas nesiliauja. Man neatidarant durų, žydai darosi vis įžūlesni. Jie nuspaudę ilgokai laiko skabutį ir man netgi atrodo, jog jis netrukus perdegs. Įsipilu dar 200 g. degtinės. Bet durų skambučio garsas vis toks pat šaižus... Tik išgėrus dar 300 g. baltosios pradedu suprasti, kad skambant durų skambučiui įmanoma šokti nesudėtingus šokius, linguoti į šonus. Pati koja ima trypti į taktą. Bandau akomponuoti prikimusiu balsu... Atsiranda nuotaika. Užplūsta draugiškumas ir galiausiai nutariu pavaišinti žydus truputėli apdegusiais blynais. Atidarau duris ir po "blynų bei pinigų reketo" ištiesiu vaikams dubenėlį.

- Tu, ką, bičas, pjauni čia? - neįvertina mano vaišingumo vaikai.

- Va, blynukų iškepiau, imkit vaikai...

Jie paiima visą dubenėlį, pasidalina blynais ir be jokio įspėjimo pradeda juos mėtyti į mane. Sukrėstas įlendu atgal į butą. Iš širdgėlos susirenku visus ant žemės išmėtytus blynus ir susikemšu juos į skrandį. Užgeriu stikline degtinaitės... Susiradės sūnaus juodą guašą nusipiešiu hitleriškus ūsus, pasijuodinu antakius, pasiimu į rankas medžioklinį šautuvą ir su velniukais akyse skubu atidaryti durų. Vos pravėręs duris keliu dešinę ranką viršun ir rėkiu: "Heyl Hitler!!!" Laiptinės prieblandoje ima ryškėti įmonės buhalterės veidas... Tik tuomet prisimenu, kad Marytė buvo minėjusi, jog atveš naujas metinės ketvirtinės formas... Truputi susigėstu... Kviečiu Marytę užeiti, bet ji papurčiusi galvą neria laiptais žemyn...

Like! 1