Atšilo oras ir mūsų darbo pimaujantis patinas (kuilys bosas) davė neblogą mintį surengti išvyką į kaimo turizmu besiverčiančią sodybą, Dar labiau romantikos tai minčiai suteikė tai, kad sodyba Žemaitijos glūdumoj, tarp miškų ir laukų.... O kartu turėjo važiuoti ir seksualioji Raminta (naujoji direktoriaus sekretorė). 
Labai gaila, kad negalėjo vykti boso dukra, nes tai tikras saldainis, (kalbant apie išvaizdą) o tokiais atvejais kaktusinis charakteris niekam nebeįdomus.
Žinoma, to negalėjimo priežastis labai rimta - krūtų didinimo operacija. Ji, lyg išprotėjusi, lenktyniauja su Raminta, jau geras pusmetis, kurios krūtinė bus didesnė. Ir kas porą mėnesių šios mielos damos vis nustebina mūsų vyriško kolektyvo akis. Direktorius tik pyksta ant sekretorės, nes padidėjusios krūtinės dėka, spausdindama tekstą, privelia vis daugiau klaidų. (labiausiai kliūva "ctrl" "start" "alt" ir "tarpo" klavišai...).

Taigi, susitikom 6 val ryto šalia ofiso. Visi, prisiminę mokyklos laikus ir mokyklines eskursijas, grūdosi prie uždarytų autobuso durų tikėdamiesi pirmi užsiimti geriausias sėdimas vietas. Tikėdamiesi gerai startuoti.

Greit pastebėjau, kad nėra dviejų mūsų ofiso darbuotojų: ūkvedžio Stasio, kūrį tarpusavyje vadindavome degtindariu (gal būt todėl, kad jam buvo pašalinta šlapimo pūslė ir jis nuolat vaikščiojo su žarnele ir buteliuku, į, kurį rinkosi šlapimas.) Pasigedome ir valytojos Vandos, kurią pravardžiavome šimtaranke (ji buvo be vienos rankos). 
Bet tai nesvarbu, nes svarbiausias mūsų kompainoje buvo vairuotojas , kūrį pravardžiuodavome žvitiriąja akimi. (gal būt dėl to, kad jis turėjo tik vieną akį). Bet jis į mūsų juokelius nekreipdavo dėmesio. Kartą tik buvo pratrūkęs kai vienas jaunas IT specialistas pavadino jį ciklopu. Tada mūsų naujokėliui buvo sulaužyta nosis ir jis pirmą kartą gyvai pamatė kraują (iki tol jį buvo matęs tik QUAKE, CS ir kitose PC šaudyklėse).
Kaip ir tikėjaus, autobuso durims atsidarius visi puolė į autobuso galą. Aš stengiausi išlikti orus ir broviausi iš lėto. Na gerai jau gerai... pusiaukelėje mane nubloškė IT skyriaus tešliai ir visam autobusui perlipus per mano nugarą, liko tik viena laisva sėdima vieta  - šalia boso ir Ramintos.
Visai apsidžiaugiau, nes maniau, kad tai nebloga kompanija. Tikėjausi labiau suartėti su bosu ir dar labiau suartėti su Ramintos kūnu.
Bet po 10 minučių supratau, kodėl ši vieta liko laisva.
Raminta pažvelgė į mane tokiu žligsniu lyg būčiau paskutinis šūdo vabalas ir tarė:
- Žinai, jei jau taip atsitiko, kad 4 valandas turėsime sedėti kartu tai prašyčiau prie manęs nesiliesti ir nepradėti kvailų kalbų.
Pamaniau, kad ji labai dažnai liečiama vyrų jeigu nuo to jau pavargusi. Kita vertus apsidžiaugiau, kad nereikės kalbėti kiauromis temomis ir galėsiu 4 valandas pabūti vienas su savo mintimis. Tyla truko neilgai... Neiškentusi Raminta pati pradėjo mane kalbinti, pradėjo pasakoti, kuom skiriasi "orifleim" nuo "Loreal", kaip pasidaryti makiažą, kad nesimatytu nemiegos raukšlelės paakiuose.... Sužinojau apie 32-vi naujas kosmetikos ir moteriškų rūbų parduotuves, išsamiai išklausiau apie krūtų didinimo operacijas ir apie jų svarbą gamtosaugos srityje... Dvi valandas ji nepaliaujamai čirškė lyg užsukta. Man kilo juokinga mintis, kad ji ir mylėdamasi nesustodama kalba apie visiškus niekus... Nejučiom nusišypsojau pats sau... Jau nebegirdėjau jo tauškalų, mačiau tik greitai judančias jos lūpas. Netikėtai pasigirdo pliaukštėlėjimas, iš degančio skruosto supratau, kad gavau antausi. Iš piktų Ramintos akių supratau, kad tai ji man stuktelėjo:
- Nieko sau, koks chamas... - aš apie savo senelės laidotuves pasakoju, o tas dar šypsosi... 
Nespėjau jos atsiprašyti, nes pajutome, kaip autobuso priekis pasviro žemy. 
Taip atsitiko dėl to, kad visi sedėjusieji gale pradėjo veržtis į priekį. Gale, per dvi sėdynes, sedėjo ramus IT didžiausias tešlius Alfredas.... Niekas juk nežinojo, kad jam, kelionės viduryje, paleis vidurius....  
Buvome priversti sustoti. Kaip gerais senais laikasi berniukai pažiro į kairę, o mergaitės - į dešinę. Keletas drąsiausių nusekė joms iš paskos....
Aš, bosas ir Raminta likome sedėti savo vietose. Netikėtai pastebėjau, kad jau geras pusvalandis man glostomas petys. Nutariau pasidomėti tuo ir netrukus išsiaiškinau, kad tai daro mano bosas. Kadangi Raminta sedėjo viduryje, jis tikriausiai manė, kad glosto Ramintą... Nieko nesakiau, nes man visai patiko... Be to, nenorėjau sužlugdyti boso iliuzijų.
Visiems sugrįžus pajudėjome toliau. Likusį kelią miegojau. Tik kartais prasibusdavau ir patvirtindavau Ramintai, kad tikrai klausausi jos pasakojimų.
Per miegus išgirdau plojimus ir švilpimą. Prasimerkęs pamačiau kaimo turizmo sodybą....
     

Like! 6