Jūs galvojate aš kiekvieną dieną taip sau sėdžiu ir galvoju - kaip čia man ką nors įdomesnio parašyti point chebrai, kaip čia Juos nustebinti kokiais ekstravagantiškais pasipasakojimais kaip ten prieš kokius metus laiko aš kažką ten vartojau ir kaip jie visi subėgs man rašyti kad esu šaunuolis? Taip nėra. Kaip sakoma, tarp mūsų šnekant, kai prieš tris mėnėsius gulėjau reabilitacijoj (nuo narkotikų jeigu ką, ne nuo šokolado kokio ar sekso, kas irgi beje būna) man soc.darbuotoja pasakė, kad turėdamas talentą galėčiau kaipnors prisidėti prie narkotikų prevencinės programos, ir kaip nors tą visą jaunimą įtakoti. Bent biški, bent vieną kokį jaunuolį. Ir tai jau būtų gerai.

 O dar pagal programą turėjau rašyti dienoraštį, nesuprantu kam, bet atseit tai padėda. Todėl nusprendžiau nušauti du zujkius vienu metu ir todėl Jus skaitote kad ir šitą tekstą. Ir pas mane guli "špargalkė" šalia, kurioje esu surašęs jau seniai visas 9 temas. Ir viskas buvo ok kol nepriėjau prie šitos, 6-os, nes jos pavadinimas yra JJ. O jis reiškia mano ir mano buvusios panelės inicialus. Ir man pasidarė nejauku, ir netgi kažkiek bjauru, kad turėsiu prisiminti tą laikotarpį. Bet reikia...
 Šiaip baisiausia yra kai narkotikus vartojama poroje, kai ir vaikinas, ir panelė vartoja kartu. To pasekoje narkotikų beveik neįmanoma atsisakyti, reikia iš pradžių išsiskirti, ir tik tada pamiršti visa tai. Kodėl? Jau rašiau ankščiau, kad pavartojus seksas tampa labai įdomiu tokiu, kosmišku užsiėmimu, ir kažkaip po to labai sunku ne iš šio ne iš to atsisakyti tokios pramogos. Taip pat blogai yra vartoti narkotikus ir alkoholį, tas faktiškai žaloja smegenis ne dvigubai, o dešimt kartų labiau. Čia ne man prisisapnavo, matau pagal pažįstamų pavyzdžius ir reabilitacijoj irgi tą sakė. Kad ir kaip būtų graudu taip sakyti, bet visgi - jeigu jau vartojate, tai bent jau negerkite...

 O mes taip darėm. Išvis namuose pas mane visą tą ~9mėn žymaus vartojimo metu sukiojosi tokie pagrindiniai veikėjai : aš (originalu), kažkokia mergina (skirta meilės vaizdavimui), geras vaikystės draugas (iš mūsų kažkada minėtos trijulės likom deja, tik dviese...štai suprasit gal galų gale ką reiškia narkotikai?), jo panelė, mano abu broliai, ir dar daug liaudies masofkėj, gal kokių 50 buvo įvairių veikėjų apsilankę. Visi vartojantys, o tie, kas nebuvo vartojantys, pavartodavo, kažkaip, neturėjo jie tiesą sakant pasirinkimo. Deja...

 Mes labai mėgome linksmintis. Laikui bėgant pas mane atsirado daug stalo žaidimų, Alias ten, Monopoly, šaškės, kortos aišku, ir tt. Taigi galima pasakyti kad pas mus buvo dar gana toks intelektualus narkomanėlių klubelis. Visas veiksmas visada vyko naktį, dieną kažkaip sarmata narkomanams vartoti. Tuo metu, kai virtuvėj keletas žmonių ką nors žaidė, kambary visada kažkas sėdėjo prie kompo, ir dar kažkas dulkinosi lovoj. Ir tas kur sėdėjo prie kompo jis dažniausiai man atrodo net nesidomėjo ką ten anie du daro. To pasekoje pas mane kompe atsirado kokie ~10GB muzikos, kurios aš išvis nemėgstu ir kurią siunčiaus ne aš. O kartais lovoj mylėjosi po dvi poras.

 O vėliau draugas ir brolis pradėjo prekiauti narkotikais, na, turėti didesnius kiekius, ir narkotikų išvis buvo daug ir nemokamai. Ir mes vis didinom kiekį. Pavyzdžiui prisimenu per vieną vakarą su panele suvartojome 5 gramus amfetamino. Ir nieko, nei bloga buvo, nei ką. Anoji išvis vėliau užmigo, o kai ji užmigo, užmigau ir aš. Tiesa, ji mane pažadino nes nusprendė kad tuoj mirs. Ryškiai toli jai iki mirties buvo.

 Ateidavo žmonės, kurių beveik nepažinojau, ir jie vos ne ant kelių maldavo kad nevartočiau. Nesuprantu lygi šiol, kodėl jie taip stengėsi manim rūpintis? Juk toks būdas neveikia. Matyt, jie jauni ir nepatyrę, kad taip žeminasi. Tiesa, jie savo metu irgi užvartodavo, ir jau nekankino mano pavargusių smegenų savo aimanavimais.

 Iš pirmo žvilgsnio, bent jau aš, kai prisimenu kaip mes vartojom, ką darėm, atsiranda nostalgija. Tikrai. Atsiranda noras vėl taip padaryti, juk čia taip įdomiai buvo, taip kažkaip, nebūdingai. Bet pripažinsiu, visa tai buvo vienas didelis šudas. Nėra jokios romantikos, nieko linksmo tame, ką mes darėme. Tiesiog taipa trodo, gyvenant teisingai ir gerai, kad pabūti blogu būtų įdomus nuotykis. Bet tai yra tiesiog žema...

 Dabar tikrai sustojau su narkotikais. Ta prasme, netgi jeigu užvartočiau kažkaip ten įmantriai patekęs į situaciją, kai to norėčiau, ko gero sekančią dieną gailėčiaus ir to nekartočiau. Bet tada buvo taip, kad net vieną dieną išgyventi be narkotikų buvo neįmanoma. Esmė ne tame, kad mane laužė ten, ar sveikata buvo bloga, ar kas, ar kad fiziškai vos ne susisukęs gulėdavau be narkotikų. Ne. Priklausomybė yra psichologinė, ir tai yra baisiausia.

 Kai vartoji narkotikus tam tikrą laiko tarpą, pas Tave jau nėra žodžio Stop. Tai žmonių fiziologija, nieko čia nepadarysi. Įsiminkite, narkotikai veikia tiksliai būtent per tas smegenų sritis, per kurias turėtų. Tai nėra alkoholis, kurio esmė kiek kitokia. Narkotikai žmonės padaro savo vergais, netgi pačius stipriausius. Tikrai nežinau kaip, nežinau kodėl, na negaliu pasakyti nuoširdžiai, kame ten visa esmė. Tiesiog taip yra, žinau iš praktikos. Saugokit save

Like! 59