Šį įrašą išprovokavo NajNajNaj :) Tiksliau, kažkaip nuėjęs parūkyti po jos įrašo, puikiai suprasdamas apie ką ji parašė, pagalvojau - o koks yra realiai, vat taip, protingai ir atvirai žiūrint, mano požiūris į merginas? Į santykius? Į draugystę? Kas man yra svarbiausia moteryse, kas mane jose žavi? Daug klausimų sau uždaviau. Kiekvienas savęs klausia kažko tokio, manyčiau. Iškart noriu pabrėžti, kad su ankščiau paminėta autorė aš sutinku, ir jos įrašas man patiko.

 Bet čia bus ne apie ją. Čia bus apie mane. Apie tai, kaip suprantu visas tas, kurios yra aplinkui. Ko iš jų noriu, ir ką joms duodu. Kadangi mano tekstus iš esmės, pagrinde, skaito mano draugės, kiekviena galbūt supras, koks gi tas Jonas. Tos, kurios pažįsta mane realybėje (jos beje, irgi skaito), manau pritars, kad iš esmės aš toks ir esu.

 Pradėti reikia nuo to, kad yra toks terminas "pick-up". Tai yra vos ne visas mokslas, kurio dėka vaikinai mokosi "kabinti" paneles. Rusijoje tai labai populiarus reiškinys, ir ten viskas padalinta į du bastionus - vieni, tai vaikinai, norintys patikti merginoms, ir kiti - tai merginos, kurios žino kad vaikinai moka jomis pasinaudoti.
 Supraskite mane teisingai. Tai kaip kačių ir pelių žaidimas toks. Jums galbūt keista tai skaityti, galbūt netgi nesuprantate apie ką aš čia. Esmė paprasta - vyksta specializuoti kursai vaikinams, su praktiniais ir psichologijos užsiėmimais, visai netgi rimti ir oficialus. Jų metu vaikinai iš absoliučių degradų pavirsta geidžiamais princais. Taip būna, nors ir pats tuom nepatikėčiau.

  Kad suprasti kas aš toks, užtenka paminėti, kad tuo laikotarpiu, kai buvau Sankt-Peterburge, man teko dalyvauti viename tokių seminarų. Galbūt kažkas nustebs, bet dalyvavau skaitančiojo tokią mažytę paskaitą, rolėje. O iš kitos pusės niekas nenustebs. Iš to galima padaryti vieną išvadą - aš aiškiai gana taip, pažįstu moteris. Jų psichologiją, mąstymą, gyvenimo būdą. Kas svarbiausia, aš suprantu, kad visos moterys skirtingos. Kaip ir vyrai. To niekada nepamirštu. Negalima trims iškarto žerti komplimentus, negalima visoms nešti puokštes gėlių į pasimatymą. Nors jos myli dėmėsį.

 Kiekviena sutikta gyvenime panelė - tai naujas, atskiras nuo kitų, lapas. Nauja istorija, nauji įspūdžiai. Kažkas, rašydamas savo gyvenimo patirties knygą, daro klaidą - nuo vieno lapo patekęs į kitą, rašo tą pačią istoriją. Taip atsiranda stereotipai. Stereotipai yra blogai. Blondinė tai ne gyvenimo būdas. Tai plaukų spalva. Ne daugiau, apie tai net nereikia šnekėti. Aš moku moterims duoti tai, ko joms reikia.

 Kam kuklintis ir sakyti, kad manes niekas nemyli ir esu niekam neįdomus? Geriau aš ir toliau šitam tekste rašysiu tiesą. Myli, myli. Ir įdomus esu. Šmaikštus ten, protingas, ar draugiškas, ar mielas - neesmė, čia jau niuansai. Esmė tame kad moku sudominti moterį, nes pažįstu ją. Nes moteryje vertinu visų pirma žmogų, o tik tada išvaizdą. Žmogų tokį, koks jis yra. Kiekvienas turi teisę būti mylimas, aš tą kartojau savo dienoraščiuose jau n kartų. Ir dar kartą pakartosiu. Kiekviena mergina, kad ir kaip ji atrodo, bus kažkieno mylima. Tikiuosi, nuoširdžiai.

 O aš turiu pasirinkimą. Tai yra normalu. Tai yra tiesiog protinga, kai pažįsti daug panelių, ir esi su ta, kuri Tau labiausiai patinka. Prisipažinsiu kad man patinka moteryse tik 2 kūno vietos - akys visų pirma ir kojos visų antra. Ir kas iš to? Taip yra, ką aš galiu padaryti, kad ižvaizda man irgi kažkiek svarbi? Ar man sumeluoti ir papasakoti, kaip mylėčiau žmogų už tai, kad jo siela ten labai atvira ir artima man? Tokių žmonių tūkstančiai, bent jau mano atveju. Jeigu taip kalbėsiu, apgausiu tik pats save.

 Taip, aš vertinu panelių išvaizdą. Pas mane yra aiški, konkreti, labai subtili ir subjektyvi savo vertinimo sistema. Bet tai nereiškia, kad su kitomis, kurios man išoriškai nepatinka, aš nebendrausiu. Kas aš toks, Danų princas? Su visais esu mielas, draugiškas, atviras, nuoširdus. Kiekvienai padėsiu, jeigu galėsiu. Bet atleiskit, gal Jums tai ir netinka, bet mano pora man išoriškai turi patikti.

 Žinote, visas šis tekstas gausis kažkiek, sakykim taip, tuščias, jei nepasakysiu elementariausios tiesos, papraščiausio niuanso savo mąstymo. Puikiai pažinodamas paneles, mokėdamas joms įtikti, žinodamas jų silpnąsias vietas, aš per savo gyvenimą esu miegojęs tik su viena. Mažai kas tuom galėtų patikėti. Ta viena pavyzdžiui netgi, pati niekaip negalėjo tuo patikėti:)

 O esmė tame, kad nepaisant mano atlapaširdiško elgėsio, nežiūrint į tai, kad galbūt, galėčiau turėti kas antrą, kurios labai užsinorėčiau, viskas yra paprasta - sekanti, su kuria aš miegosiu, bus mano antroji, ir paskutinė. Tuo pat metu, oficialus jos statusas pase bus įrašytas kaip žmona. O po viso šito, pagalvokit - koks jau ten skirtumas, kas Jonui labiausiai patinka moteryse, charakteris ar kojos, esmė juk ne tame. Esmė tame, kad jis tiesiog nori mylėti ir būti mylimas...Vienos, vienintelės.:)

Like! 68