"Gyvenimo Kelias" Devintoji Dalis
27, Alytus, Litvanija

Atsiprašau už aštuntą dalį, kad ji buvo tokia trumpa :)
Kaip visad atsiprašau už klaidas :)
Malonaus Skaitymo^^
Prieš mus stovėjo Kajus ir tyliai juokėsi. Nelabai supratau iš ko ir žvilgtelėjau į Marką.
-Sutrugdžiau?-pasakė Kajus. Pavarčiau akis ir pakštelėjus Markui į žandą, įėjau į vidų. Greit nupėdinau į Kajaus kambarį ir kritau į lovą. Pradėjau galvoti apie bučinį.."Ar jis kažką reiškia?"
Pas mane į kambarį atėjo Kajus ir sustojo prie durų.
-Ką maždaug reiškia tas bučinys?-piktai paklausė manęs.
-O kad aš žinočiau.-nusijuokiau ir atsisėdau.-O kas tau yra? Ko piktas?-iškėliau antakį.
-O kas man?-piktai paklausia.-Tu nors matiai kiek valandų? Tu jau gal neprisimeni kas nutiko vakar?-vis piktai kalbėjo jis.
-Kajau, nusiramink.-nusijuokiau aš.-Kiek valandų nemačiau, o dėl vakar, aš to net nenoriu prisimint, beto juk aš buvau su Marku, tad tikrai buvau saugi.-linktelėjau ir nusišypsojau.
-Uhh, atsiprašau, pasikarščiavau.-jau ramiai pasakė jis.
-Klausyk, gal ryt mane nuveši pasiimt daiktų iš namų?-paklausiau jo.-Nes su tais pačiais aš nevaikščiosiu.-nusijuokiau.- Ir beto neturiu nei kremų, tušų, dantų šepetuko ir šiaip visokių menkniekių.-linktelėjau.
-Gerai, galėsiu.-nusišypsojo jis.- O dabar eik miegot.-pasakė ir išėjo.
-Kajau!-užšaukiau aš ir jis atėjo.
-Kas dar?-nusijuokė jis.
-Duok savo marškinius arba maikutę kokią, kad miegot galėčiau su ja.-nusišypsojau ir jis iš spintos ištraukė kažkokius marškinius.
-Tiks?-paklausė jis, o aš tik paėmiau ir linktelėjau.
-Laisvas.-nusijuokiau ir jis išėjo. Greit persirengiau, o savo rūbus padėjau ant kėdės. Įsisukau į paklodę ir užsimerkiau, netrukus užmigau.
******
Atmerkiau akis ir pažiūrėjau pro langą. Šviečia saulė, laukia atrodo tikrai šilta. Nenorėjau atsikelti iš lovos, joja buvo taip šilta ir gera.
-Dar miegi?-pasukusi galvą į kitą šoną pamačiau Kajaus veidą.
-Nu kaip matai.-nusišypsojau aš.
-Aš padariau pusryčius, tai davai kelkis ir varom valgyt.-nusišypsojo jis.
-Mhm..-sumurmėjau.-Tuoj.-nusišypsojau ir jis išėjo. "Uhh, teks keltis iš lovos.." pagalvojau ir atsistojau. Iškėliau rankas į viršų ir pasistiebiau. Vėl nuleidus rankas į apačią, nuėjau į virtuvę.
-Ką gero padarei?-paklausiau ir atsisėdau ant kėdės .
-Dešrelių.-nusijuokė jis ir padėjo ant stalo dešreles, pomidorų padažą.
-Man tinka.-nusijuokiau ir užsipylus ant dešrelių padažo, pradėjau valgyt. Jis tai pat atsisėdo ir pradėjo valgyt jas. Netrukus suvalgiau dešreles ir atsistojau.
-Ačiū.-nusišypsojau.-Buvo tikrai labai skanu.-linktelėjau ir įdėjau lėkštę į kriauklę. Nuėjau į kambarį ir pažiūrėjau į telefoną. Pasiėmiau jį ir radau žinutę nuo nepažįstamo numerio. Išpūčiau akis kaip pamačiau kas joj buvo parašyta. "Ruoškis, nes tavo gyvenimas virs pragaru mažyt"
Išsigandau, kas galėjo taip parašyt. O gal tai žinutė mamai? Bet ne, to tikrai negali būt. Greit ištryniau žinutę ir atsisėdau ant lovos. Kas tai galėtų būt? Kas galėjo parašyt tokią žinutę? Kas manęs nekenčia??
Gavau dar vieną žinutę, pažiūrėjau į telefoną. O tai Polina. Perskaičiau žinutę ir netekau žado.. Sėdėjau kaip statula, atrodė kad net nekvėpavau.
____________________
patiko-žalias
nepatiko-raudonas

50 pregleda
 
Blog
Blogovi se ažuriraju svaka 5 minuta