Gulėjau ant lovos ir pirštu braižiau ant paklodės įvairiausius ornamentus. Girdėjau kaip Domas ginčijasi su ta Inesa, bet man nebuvo įdomu. Norėjau išnykti, nestovėtu dabar ta kalė ten, būčiau išėjus jau dabar.

Į duris kažkas pabeldė, tikriausiai Domas. Nieko nesakiau toliau gulėjau lovoje ir žiūrėjau į vieną tašką. Durys prasivėrė ir į kambarį įėjo jis.

-Ema?

-...

-Nu nepyk. Aš nežinojau kad ji pasirodys.

-Man neįdomu, - užkimusiu balsu atsakiau.

-Ji man nieko nereiškia.

-Aš kartoju.. – jis atsisėdo ant lovos, o aš per metrą nuo jo pasislinkau.

-Man neįdomu ką tu kartoji, ji niekas, man ji nerūpi ir aš niekada nebūsiu su ja. Ji nėra mano mergina, niekada ir nebuvo. Vienos nakties nuotykis, daugiau nieko. – pakeltu balsu man aiškino.

-Kodėl tu man visa tai sakai?

-Velnias.. tu man rūpi, kaip tu nesupranti...

-...

-Aš noriu būti su tavim. – jis palietė mano ranką, aš atsisukau į jį. Nežinau, negaliu paaiškinti kaip žiūrėjau į jį, bet žvilgsnyje tikrai buvo meilės jausmas. Aš jį įsimylėjau, tą šiknių dėl kurio taip kenčiu. Nulipau nuo lovos ir nuo riešo nusiemusi gumytę susirišau ja plaukus. Pažiūrėjau į veidrodį atrodžiau klaikiai, raudonos išverktos akys, susitaršę plaukai ir susiglamžiusi suknelė. Tušo likučiai po akimis atrodė juokingai.

-Noriu kavos.

-Gerai. – jis atsistojo ir išėjo.

-Stiprios.

-Mhm.

Buvo pats laikas susitvarkyti save. Nuėjau į dušą ir išsimaudžiau. Apsijuosusi rankšluoščiu išėjau iš vonios, greitai apsirengiau, kad Domas nesugalvotų užeiti į kambarį. Kažko pradėjo labai skaudėti galvą, pasižiūrėjau į langą, lauke jau buvo tamsu, keista kad mama dar neskambino. Susiradau tašę ir išsitraukiau vaistus nuo skausmo. Iš tašės išsiėmiau tušą ir nuėjusi prie veidrodžio pradėjau dažytis akis. Tuo tarpu į kambarį grįžo Domas nešinas dviem puodeliais kavos, jos kvapas pasklido po kambarį ir taip maloniai viliojo. Padėjusi tušą ant staliuko priėjau ir iš jo rankų paėmiau puodelį, atsigėiau kavos, ji buvo pasakiškai skani. Ką jau ką, bet kavą jis tikrai moka paruošti.

Sucypsėjo mano telefonas, dabaigusi gerti kavą paėmiau jį ir atsidariau žinutę, jau buvau įsitikinusi, kad tai mama, taip ir buvo, ji man parašė litaniją. Pagrindas buvo tas, kad negalvodama turiu grįšti namo ir kad man savaitei namų areštas. Ji visada taip sakydavo, o jau kitą dieną galėjau eiti į lauką. Susidėjau savo daiktus ir paprašiau Domo, kad mane parvežtu, aišku jis labai nusiminė, tiesa, aš taip pat nebuvau geros nuotaikos, ir tai, kad laikas namo, nebuvo nuotaikos dingimo priežastis.

Sustojom ties mano namais, greitai jį pabučiavau ir išlėkiau iš mašinos, net nespėjus jam nieko pasakyti. Įkvėpiau ir atidariau namų duris, mane iškart pasitiko piktas mamos žvilgstis, bet gazdino dar ne tai.

-Oo kas grįžo, sėsk. – iš tiesų mane gazdino jos balso tonas.