Akmens varpai, sustingę angelai
Tokie šalti ir išdidūs
Jie kuria eiles nebylias šviesoje
Kai melas tampa tiesa skaudžia
Kruvinom raidėm jie parašė ant smėlio
"Žmogau širdis tvirtesnė užplieną"
Bangų muša tas raides skalauja
Palikdamos viltį ir vėl keliauja
Po angelo sparnu radau vietą ir sau
Iš ten regiu keistą sapną žmogaus
Porcelianinės žvaigždės ir šaltis liepsnos
Užmigdo jausmus atsiūstus iš dangaus
Išliks tik ranai, palikę širdį
Ir paskutinis užrašas, kurį angelai užrašė many
"Žmogau, ko verki nepažinęs kančios?"
Kančia tik tai tam, kuris kenkia kitam
Didžiuodamasis savo darbu
Laimingas tik tas, kuris gali pabūt
Bent kartą po angelo sparnu..
Još nema komentara.
Ostavi komentar, započni diskusiju!