Įdomu, ką daro kiti žmonės kuomet aplanko kažkoks keistas liūdesys.. kai tarytum viskas gerai, gyvenimas juda taip kaip reikėtų, bet kažkas viduj neramina. Kažko trūksta. Ir kai pradedi mastyti dėl ko tas liūdesys kyla supranti, kad nė velnio tas gyvenimas nejuda taip kaip TU norėtum, jis juda taip kaip KITI norėtų. Žinau, kad tikrai ne vienas yra taip pamąstęs, galbūt tik ne kiekvienas sugeba tai pripažinti. O aš galiu tą sakyti, aš žinau, kad negyvenu taip kaip noriu. Tik nežinau kodėl nekeičiu kažko..

Like!