Kauliukų meistrai moko ir jaunus, ir senus.

Du kauliukų meistrai turėjo po vunderkindą. Vienas iš tų vaikų kas rytą eidamas į krautuvę pirkti kramtomosios gumos dažnai sutikdavo ten pat einantį antrąjį.

- Kur eini? - vieną dieną paklausė pirmasis.

- Einu ten, kur išriedės kauliukai, - atsakė kitas.

Išgirdęs šį atsakymą pirmasis iškart sustojo ir grįžo pas savo kauliukų meistrą pagalbos.

- Rytojaus rytą, - tarė Jam Džeikas Eksteinas, - kai susitiksi tą gudrutį, užduok jam tą patį klausimą. Jis tau atsakys taip pat. Tuomet jo paklausk: "Tarkim, tu neturi kauliukų - kur tada eini?" Tada jis nustos pūstis.

Vaikai kitą rytą vėl susitiko.

- Kur eini? - paklausė pirmasis.

- Einu ten, kur nešą vėjas, - atsakė kitas.

Išgirdęs šį atsakymą pirmasis vėl sustojo ir parskubėjo pas savo kauliukų meistrą.

- Rytoj paklausk jo, kur jis eis, jei nebus vėjo. Tada jis nustos pūstis.

Kitą rytą vaikai susitiko trečią kartą.

- Kur eini? - paklausė pirmasis.

- Einu į krautuvę nusipirkti kramtomosios gumos, - atsakė kitas.

/Luke Rhinehart, "Kauliukų žmogus"/

Like! 2