[21:51:28] Rut: Atnešė Kazimiera savo vyro Grišos menkai nešiotų ar išvis nenešiotų drabužių. Mama su ja išėjo ant suoliuko gert arbatos, tėtis svetainėj žiūrėjo rusiška filmą. Pakėliau liemenę pasižiūrėt ir kažkas sužvangėjo. Išnaršiau kišenes - radau 60 centų ir odinį užrašų knygelei skirtą apvalkalą. Ten - maža knygelė su įvairiais telefonų numeriais, rusiški prirašinėjimai, keturi troleibusų bilietai, vaistų receptas ir 20 litų. Kažkaip širdis pradėjo daužytis. Įsivaizduoji, daiktai, kurie priklauso jau mirusiam žmogui. Tam, kuris vis dar tikėjosi juos panaudoti.

Visą gyvenimą gėrusio ir vaikus mušusio senio mirtis gali mane paveikti taip, kad iš jo net tų 60-ies centų nedrįsau paimti.


Tai tiek,
Saldaus,
Rut.

P.s. Pasiimsiu tapatybės kortelę. Priduosiu kraujo. Užsirašysiu kaulų čiulpams. Galėsiu pirkt alų ir nesistebėt, kodėl man jį parduoda. Išvažiuosiu, ir be jokio notaro patvirtinimo, kad galiu. Skaitysiu n-18 straipsnius ir žiūrėsiu filmus S ženklu. Galėsiu nepaisyti komendanto valandos. Galėsiu trepsėt eilėje į klubą, ir negalvot, kaip čia reiks sugrįžt vienai namo, jei manęs neįleis. Giminių baliuje gausiu brendžio.

Visuomenė priverčia į tai žiūrėt kaip į didelį posūkį gyvenime*

*ironija