07.04.2011
29, Kaunas, Litvanija
Tu turbūt taip manęs niekada ir nepažinojau. Nes nežinojai, ko man visada reikėjo.
Man nereikėjo aukso kalnų, man nereikėjo kurti eilėraščių ar dainuoti dainų.
Man tereikėjo, kad šildytum mano drebančias rankas, taip stipriai Tave apkabinus.
Man tereikėjo, kad retkarčiais pažiūrėtum man į akis ir pasakytum, kad mane myli.
Man reikėjo, kad Tu būtum šalia, neipaisant oro, nesvarbu tai būtų ar lietus, ar sniegas.
Ir man niekada nereikėjo, kad dėl manęs mirtum, aš tiesiog norėjau, kad Tu dėl manęs gyventum.
Man nereikėjo aukso kalnų, man nereikėjo kurti eilėraščių ar dainuoti dainų.
Man tereikėjo, kad šildytum mano drebančias rankas, taip stipriai Tave apkabinus.
Man tereikėjo, kad retkarčiais pažiūrėtum man į akis ir pasakytum, kad mane myli.
Man reikėjo, kad Tu būtum šalia, neipaisant oro, nesvarbu tai būtų ar lietus, ar sniegas.
Ir man niekada nereikėjo, kad dėl manęs mirtum, aš tiesiog norėjau, kad Tu dėl manęs gyventum.
85 pregleda
Još nema komentara.
Ostavi komentar, započni diskusiju!