Sveiki brangieji,,,
Kaip savaitgalis praėjo? ;))
Pristatau jums tęsinuką ;)) Sorry už klaideles...
Gero skaitymo :))
Su pagarba Bosson ;))

Karina grįžusi namo.Mamos nebuvo,juk ją paliko mokykloje.Direktorius išsikvietė,gali ir išmesti iš mokyklos,o juk jau paskutiniai metai ir greitai baigsis ta prakeikta mokykla,kurios nekentė Karina.

Po valandos mama grįžo namo.Nuėjusi į Karinos kambarį ir pamatė,kad ji miega.Priėjusi prie lovos ir prižadino liepdama:
-Kelkis.
-Kas nutiko mama?-paklausė ji.-Kaip drįsai žadinti mane?
-Ką mokykloje prisidirbai ir kas nutiko?-paklausė mama.
-Ne tavo reikalas-atsakė ji.
-Dabar jau mano reikalas-tarė mama.
-Išeik iš mano kambario ir kuo greičiau-tarė piktai ji.
-Aš niekur neisiu-tarė mama.-Turi pasiaiškinti man viską.
Karina atsistojo ir ruošėsi išeiti pati,bet mama neišleido.Tad Karina pasižiūrėjo mamai į akis ir pasakė:
-Pasiunčiau mokytoją kuo toliau.Dabar patenkita?
Mama atsisėdo ir rankomis veidą užsidengė.Tada vėliau tarė:
-Dar vienas kartas bus taip kaip dabar nutiko mokykloje.Tave išmes iš mokyklos ir nebaigsi jos.
-Aš baigsiu mokyklą-tarė Kariną.-Aš išeisiu iš jos ir spjausiu tiesiai visiems į snukius.
Karina tik nepasakojo mamai apie nuotykius,nors neprisiminė kas ištikrųjų nutiko.Bet kartais blogai jausdavosi,bet nekreipdavo dėmesio tik save ramindavo sakydama:
-Viskas bus gerai.Laikykis.

Vakaras.Karina sėdėjo prie pamokų kaip nekeista.Gal keičiasi arba neturi ką veikti daugiau?Jos mintis visas nutraukė kai į langą pabarškino Aurelijus.Ji priėjusi pamatė jį ir atsidariusi paklausė jo:
-Ko nori?
Aurelijus stovėjo ir kvietėsi ateiti.Karina nelabai norėjo eiti,tad jau ruošėsi uždaryti langą,pirma atsisveikino poto uždarė langą Aurelijus prašė ateiti iki jo.Neiškentusi nulipo tyliai laptais žemyn ir atidariusi lauko duris paklausė:
-Kas nutiko?
-Tavęs pasiilgau-atsakė Aurelijus.
Karina pavartaliojo akis ir pasakė:
-Aš tavęs nė kiek.
-Bet juk tu būtum laiminga su manimi negu su Kevinu-tarė jis.
-Aš jau jį praradusi visiems laikams-atsakė ji.
-Žinau viską-rpsipažino jis.-Man daug kas sakė apie Rasitą,Keviną ir tave.
-Ką?-nustebo ji.-Kas tau viską pasakojo?
-Visa mokykla skamba-atsakė jis.-Bet man visai vienodai ką visi kalba apie tave,aš tave myliu.
Karina nieko neatsakė,tik norėjo,kad Aurelijus išeitų,nes ji jau norėjo miegoti.Uždariusi lauko duris, nuėjo į savo kambarį.Žiūrėjo kaip tolsta Aurelijus nuo jos namų ir greitai atsigulusi į lovą smigo.Jos ryojaus dieną laukė sunki diena.Nueiti pas daktarus ir eiti į mokyklą kai visi žiūrės į ją ir juoksis.

Antradienio rytas.Karina buvo pas daktarus,kurie tikrino jos sveikatos būklę.Išėjusi iš palatos laukė iš daktarų atsakymų.Sėdėjo ir galvojo apie Keviną,kurį iki šiol myli.Priėjo daktaras ir liepė užeiti į kabinetą.Karina pradėjo klausinėti apie savo sveikatos būklę daktaro ir atsakė:
-Tu laukiesi kūdikio.
Karina išpūtė akis,negalėjo patikėti,kad pilve nešiojasi kūdikį.Ką reiks pasakyti mamai?Padėkojusi išėjo iš ligoninės ir pasuko link mokyklos.Autobuse pradėjo verkti,nežinojo ką daryti.Privažiavusi mokyklą išlipo iš autobuso ir pradėjo eiti.Visi į ją žiūrėjo,jei nebuvo jau taip svarbu.Pamačiusi Keviną norėjo su juo pasikalbėti,bet nedrįso.Turėjo jam pasakyti visą tiesą,bet bijojo,tad nusprendė visitiek pasakyti visą tiesą.Priėjusi prie jo ir tarė:
-Labas.
Kevinas atsisukęs pamatė Kariną ir piktu žvilgsniu į ją žiūrėjo nieko nepasakęs.Ji žiūrėjo gailestingomis akimis į jį ir tarė:
-Man reikia su tavimi pasikalbėti.
-Neturiu apie ką su tavimi kalbėti-tarė jis.
-Nežinau,gal vėliau pasakysi kai atskleisiu savo paslaptį-tarė ji.
-Man jokių paslapčių iš tavęs nereikia-tarė jis.-Man reikia eiti.
Karina neleido jam išeiti.Jis tuo nelabai buvo patenkintas,bet kai ji padavė jam į rankas popierius.Jis norėjo juos išmesti,bet sumąstė pasakityti ką ji tokio prirašiusi nesamoningo jam.Pradėjo skaityti ir akys išsipūtė kai perskaitė,kad Karina laukesi nuo kūdikio.Jis užsidengė veidą ir poto pasižiūrėjo Karinai į akis pasakė:
-Negaliu patikėti,kad laukiesi nuo manęs vaiko.
-Aš pati nesitikėjau to-tarė ji.-Nes neprisimenu kas įvyko tą šeštadienio vakarą kai mes miegojome lovoje.
-Ne ne ne-tarė jis.-Negali to būti.Tu laukiesi nuo kito kūdikio.
-Aš nė su vienu vaikinu nesu permiegojusi lovoje-tarė ji.-Tu pats pirmas vaikinas su kuriuo praradau nekaltybę.
Kevinas nieko nepasakė tik pasižiūrėjo jei vėl į akis ir tarė:
-Man laikas eiti.Pasimatysime vėliau.
Karina liko stovėti kai suskambo skambutis į pamoką ir patraukė link klasės.Įėjusi laukė mokytojos, kuri atėjo į klasę greitai.Priėjusi prie jos Karina atsiprašė už tai kas įvyko tą dieną ir prižadėjo,kad daugiau to nebus.Nori kuo greičiau mokyklą baigti ir padėjusi ant jos stalo padarytus namų darbus grįžo į savo suolą ir klausė ką mokytoja aiškino visai klasei.Kai buvo pertrauka Karina ėjo link valgyklos,bet jei už rankos griebė Kevinas ir nusitempė į nuošalią vietą,kad niekas nematytų ir kalbėjosi daug apie ką.Norėjo,kad ji pasidarytų abortą ir pamirštų jį,bet ji to nenorėjo,jei buvo gaila atsikratyti kūdikio,kuris išvys pasaulį.Jis nesutiko auginti vaiko,tad liks auginti vienai Karinai,kuri vėl pravirko ir prašė Kevino,bet jis atstūmė ją sakydamas:
-Aš myliu Rasitą,kuri greitai vaikščios ir ją vesiu.Pamiršk mane ir dink iš mano gyvenimo...

Like! 10