* Kodėl kartais taip sunku gyventi? Galvoti, kvėpuoti ir net gi jausti? Kodėl būna sunku, lengva, pakenčiama? Kodėl visada negali būti gerai? Tiesiog gerai.

Po šių mano žodžių tikriausiai pagalvojai, kad man kažkas ne taip? Kad aš liūdna? Kenčiu? Ne. Man viskas gerai, paprasčiausiai šiandien aš susimąsčius.  Susimąsčiau be jokios priežasties. Priežastis aišku buvo, nebuvo ką veikt.
Užtenka. Užkniso. Pasigailėsiu tavęs ir nebekankinsiu su savo mintim, matau, kad nepatinka, nes baisiai susiraukei. Na ir būk toks.

Šiandien po pamokų su draugėm buvom kavinukėj, savo mėgstamiausoj. Mačiau Kajų, jis priėjo ir pasisveikino, pasiūliau prisijungti prie mūsų ir jis sutiko! Tą akimirką buvau labai laiminga, bet mano laimę sugadino Greta. O ji kalė, tikrai.
  Sėdėjom sau linksmai, užsisakėm obuolių pyrago ir ledų (mmm). Valgėm, išgėrėm po kokteilį ir aš užsisakiau dar ledų, o Greta buvo tokia gera draugė ir man pasakė:
-Dar užsisakysi?
-Aha.
-Blemba, pasižiūrėk į veidrodį, jau ir taip stora, o dar valgysi? Tau dietos pasilaikyt reikia.
Pasimečiau, išraudau. Niekad negalvojau, kad esu stora, tikrai. Aišku, neesu aš ten baisiai plona ir panašiai, bet maniau, tikrai maniau, kad neesu stora.
Kaip man gėda pasidarė prieš Kajų! Ačiū Dievui, kad jis toks supratingas ir geras, tad jis įsiterpė:
-Kas tokia stora? – buvo nustebęs.
-Kamilė. Tu pažiūrėk į ją, tikra karvė. – be skrupulų tarė Greta.
-Neįsižeisk, bet karvę matau tik vieną.
-Aš irgi, tai Kamilė.
-Dėja. Kamilė yra tikras kaulų rinkinys, jai tik valgyt ir valgyt, dabar ji tikrai per liesa. O karvė esi tik tu, nesuprantu tokių „draugių“ kaip tu. Šitaip stumt ant draugės, žemas lygis, tad Gretute-Karvute, tau tik tylėt. O tu Mile, kaip gali su ja bendraut?
-Klausyk, mažiau tu čia reikškis. Kamilė mano draugė, aš jai noriu tik gero. Ir kas čia per vardo iškraipymas? Milė? Kaip šlykštu.
Jau galvojau, kad jie niekad nebaigs. Aurėja su Vika sėdėjo amą praradę, o Miglė šypsojosi, kur jau nesišypsos, juk Greta „triumfavo“. Nusprendžiau pagaliau baigti būti, kažkokia tai bejėge ir prakalbau.
-Tylėk Greta. Mane užkniso tavo pastabos ir tavo gynimai Kajau. Aišku, aš dėkinga už tavo replikas Greta, bet gal geriau jas prisitaikyk sau? Nes jau pilvukas lipa iš tavo bliuskutės, daryk išvadas mergyt, negalima taip apsileisti. O Milė man patinka, daug geriau  už Kamilę, tad ačiū Greta tau už piktas pastabas, ir ačiū tau Kaujau už naują pravardė.
Po mano žodžių visi užsičiaupė, tik Greta šnairavo į mane, bet man buvo dzin. Buvau su dviem geriausiom draugėm (Vika ir Aurėja) ir man patinkančiu vaikinu. Ko  daugiau galima norėt?
Tikriausiai galima norėt dar būtų: mašinos, teisių, kad Kajus būtų mano vaikinas, būti vėl draugais su Tomu. Tomas!
Tomas! Tomas! Tomas! Tomas! Tomas! Tomas! Tomas! Tomas! Tomas! Tomas!
Būčiau visai pamiršus. JO laiškas, dar neperskaičiau. Einu, greitai grįšiu, viską tau papasakosiu.

Po 20minučių.
Aš priblokšta. Tikėjausi kažko kito iš to laiško, galiausiai iš pačio Tomo.
Laiškas buvo banaliai nebanalus.
Toks aiškus ir be jokių vilčių. Nuvylė.
Cituoju:
,,Labas, Kamile. Ištryniau tavo numerį, nenorėjau rašyt į jokius one.lt ir kitas nesąmones, tad parašiau tau į el. Paštą. Turiu tau pasakyti tik tiek: pas mane yra likę tavo daiktų, tad susitariam kada ir kur susitinkam, aš tau juos atvešiu, arba jei jų nenori – išmesiu. Būtų smagu atgauti man savo daiktelius, kurie likę pas tave. Iki. Laukiu atsakymo.“
Sunervino tik. Neesu svajoklė, na gal tik truputį. Koks šaltas laiškas. Šaltas.
Atsakymas buvo trumpas ir aiškus:
,,Labas. Galim susitikt rytoj, kavinėj, kaip visada 15:00h. Jei neateisi tai neateisi.“
Aišku, baisiai norėjau parašyt:
,,Labas, eik tu toli toli. Susikišk mano daiktus sau į subinę ir gyvenk laimingai“.
Bet taip negalėjau parašyt, vis gi draugai buvom, t.y. pora. Baisiai noriu su juo susitikt, pasikalbėt. Gal liksim bent draugai?
Ahhhhhh...

Like! 5