Juoko dozė.
Vakar.
Su draugėm, kaip visada išėjom į lauką. Jau buvo tamsoka, sėdėjom sau prie pašto ir kalbėjom. Atėjo kažkoks girtas vyriškis ir pradėjo kalbėt, vos liežuvį apvertė. Nieko mes jam nesakėm, pasijuokėm ir tiek.
Tai tas pradėjo.
-Ką čia darot?
-Sėdim.
-A.
Tyla.
-Aš ta jūsų nepažįstu.
Mes juokiamės.
Tada draugei sako.
-Aukseli, ko ten žvengi?
Vis dar juokėmės.
Pasiėmiau telefoną, rašiau draugei sms.
-Sidabrėli, tu ten man skambini?
Juokas. Juokas. Juokas.
-Važiuoju jau namo.
Aš: - Gero kelio.
Tas: - Kokio dar kelio? Duokit man kelią ir važiuosiu. Matei dar panelė, pf, gero kelio, aš jau tiek prisivažinėjau to kelio.
Verkėm net iš juoko.
-Ką aš mamai grįžęs sakysiu? A. Sakysiu, susitikau paneles, davė tris čiulpinukus ir ir. Ai, nieko aš jai nesakysiu. Palą, ko aš čia rėkiu? Nerėk pasakiau.
Kabinosi ir kabinosi jis.
Aš: - Arba jūs iš čia važiuojat, arba mes išeinam.
Jis: - Tai pabūkit, pokalbis vyksta gi.
Atsikėlėm ir nuėjom. Palaukėm kol nuvažiavo ir grįžom į savo vietą.

Šiandien.
Su drauge nuėjom į parduotuvę ledų, atsisėdom prie parduotuvės ir valgėm, kitos draugės laukėm. Važiavo ir vėl tas pats vyrą, šį kartą rėkė: - O man liks?
Vėl juoko buvo.

Ah, tie girti žmonės tokie juokingai nejuokingi.

Like! 6