29.05.2010
35, Kaunas, Litvanija
Apkabindamas mane tu nežinojai, kaip man reikia tavo pigaus glėbio.
Pabučiuodamas mane tu nežinojai, kad tavo lūpos paveiks mane kaip niekingi narkotikai.
Paimdamas mane už rankos, tu nei nenutuokei, kokia aš laiminga,
o paleisdamas nesupratai, kaip man skauda...
..dabar būna akimirku, kai nei iš šio nei iš to pradedu šypsotis..
..kaip ir tokių, kai prisiminus tave pasaulis tampa tuščias..
nežinau ar buvo verta, leisti tau ir sau būti kartu. Tiesiog šiaip. Be ateities.. Ir net bijau pagalvoti, kad mūsų limitai baigėsi.
Tu net nežinai, kad laikydamas mane savo glėby..išmokei svajoti..
o paleidęs iš jo..pravirkdei..
"Meilė - laukinė galia. Kai stengiamės ją valdyti, ji mus sunaikina. Kai stengiamės įkalinti, paverčia vergais. Kai mėginame suprasti, supainioja mus ir sutrikdo."
Paulo Coelho.
316 pregleda
Kokia tu teisi....:)
Fenkju.
Ir vėl tu, ir vėl nuostabi.:)
Nuostabu.. +5
Grazu :)