Truputį sukosi galva lipant laiptais žemyn. Netrukus atsidūriau lauke. Buvo tamsu ir mane persekiojo mintis, jog kažkas mane tuoj pasivys. Eidama keletą kartų vis atsisukau atgal, bet niekas nesivijo. Esu pratus prie naktinių miesto gatvių, tačiau šį kartą tamsa nebuvo maloni. Skubėjau. Norėjau kuo greičiau pasiekti namus, tačiau jie buvo ganėtinai toli. Bandžiau kviestis taksi, tačiau kaip tyčia išsiskrovė mobilus. Neliko jokios kitos įšeities, kaip eiti pėščiomis. Ėjau. Viskas aplink miegojo. Bet mane gazdino vėjas, kuris judindamas medžių šakas sukelė šimtus emocijų, kurios su kiekvienu žingsniu mane baugino. Lyg tyčia.

"Aš nieko nebijau" šį kartą negaliojo.

Sugrižau. Įlipdama pro langą. Mama miegojo, tėčio nebuvo. Viskas buvo gerai. Pagrindinė mintis mano galvoje dabar buvo surasti pakrovėją, tik jo nebuvo nei ženklo. Bandžiau prisiminti, kur paskutinį kartą jį turėjau, tačiau apgirtęs protas stabdė mano atmintį. Ėmė pyktis, bet greit nusiraminau, galbūt todėl, kad nebuvo ant ko išsilieti..išsikyrus ant mano lovos miegantį katiną, kuris manėsi esąs jos šeimininkas. Numečiau jį nuo lovos. Paskui vėl užsikėliau. Bet užmigti jis man nepadėjo.

Tylomis nuslinkau link virtuvės, prie šaldytuvo. Nedegdama šviesos abgraibomis pasiekiau ant šaldytuvo padėtą tečio cigarečių pakelį. Pasiimiau vieną cigaretę, ir vėl tylomis sugrižau į savo kambarį. Po truputį jau švito. Stovėjau prie pradaryto lango ir rūkiau, tiksliau bandžiau rūkyti. Kažkoks naujas pojūtis. Lyg ir nieko. Sakyčiau visai patiko.

Uždariau langą, vėl atsiguliau į lovą. Staiga pastebėjau ant stalo gulintį pakrovėją. Turbūt galėčiau prisiekti belekuo, kad jo čia nebuvo, bet niekas manim nepatikėtų.

"Čia jo tikrai nebuvo"

"bet jis yra"

"bet žiūrėjau ne vieną kartą ir jo tikrai nebuvo"

"tu papraščiausiai esi žiopla"

Pokalbis su savim galop pasiekė tiesą. Aukštoji matematika.

Gulėjau lovoj laikydama telefoną. Atėjo kelios sms nuo Vainiaus.

"kur tu?"

"nejuokauk sugrįšk"

"girdi?"

"durna tu, jei įšėjai"

"Daiva, atrašyk ble"

Bandžiau parašyti jam, kad man viskas gerai, ir aš visgi grįžau mano, tačiau akys bijojo šviesos, ir rašyti niekaip neįšėjo. Paskambinau. Bet niekas neatsiliepė, ir aš užmigau. bet greit nubudau nuo skambučio.

-klausau?

-kuuuur tu??

-namie.

-kuuur??

-namie, nepyk, juk sakiau, kad grįšiu.

-durna tu, kodėl įšėjai?

-tu to nesuprasi, bet pažadėjau mamai, kad grįšiu.

-o aš pažadėjau, kad mes nubusim kartu.

-o as sakiau, kad ne nubusim ;D (Nusijuokiau)

-o aš sakiau, kad nubusim. Tu girta.

-Tu girtas;D

-nE, girtas tu.

Kalbėjom dar kokį pusvaladį. Paskui vėl užmigau. Liko neišgerta arbata, kurią visada išgeriu prieš miegą. Liko kelios neišsiūstos žinutės, kurias visada išsiunčiu, tiems kurie rūpi, labai rūpi.. Bet šį kartą tam nebuvo laiko, o galbūt noro. Nežinau..tačiau šį kartą galėjau užmigti ir be to.

Miegojau ramiai, nes žinojau ryt-įšeiginė..

Stalčiuje gūlėjo vogtos cigaretės nuorūka. Mažas pentadienio prisiminimas...

Like! 136