Tiesiog...

Buvo isleistuviu vakaras. Saleje triuksmas, visi linksminosi, soko poros. As stovejau ir galvojau: "O vis del to, sunku palikti mokykla..." Staiga pamaciau mergina.... Ji stovejo nugara i mane, bet ash maciau kaip virpa jos peciai... Man pasirode, kad ji verkia ir as neapsirikau... Palieciau jos peti. Ji atsisuko ir as pamaciau jos giliai melynas akis, pasruvusias asaromis... Ja pazinau. Tai buvo mergina is kitos klases,taip pat abiturente. Taciau nieko apie ja nezinojau, isskyrus tai, kad ji draugauja su vaikinu, vardu Viktoras.... As stovejau ir nezinojau kaip nuraminti ja.... Norejau suzinoti jos verkimo priezasti, bet klausti buvo nepatogu...Apsirengusi ji buvo balta suknele, apsiavusi baltais bateliais. Turbut mano tylejimas jai igriso. Ji pazhiurejo i mane ir nusisuko. Bet toki skausma pamaciau jos akyse,kad nesusivaldziau ir dar karta palietes jos peti paklausiau:"Ko tu verki? Juk siandien tokia shvente! Tave kas nors nuskriaude?" Ir tada ji puole prie manes ir giliai pravirko... As pagalvojau, kad taip verkia tik labai daug iskentejes zmogus... "Gal galiu tau kuo nors padeti?" -paklausiau.Is jos akiu vis dar tekejo asaros... Paskui ji pakele galva: "Gerai, ash tau viska papasakosiu, tik ar tu noresi manes klausytis? Juk dviem zodziais visko neishaiskinsi..."As palinksejau galva ir mes atsisedome...." Mano vardas Erika. "-istare ji." Kai man buvo 15 metu, mes atvaziavome i sita miesta. Ir as cia visiskai neturejau draugu, vaikschiojau viena istisomis dienomis. Karta ash sedejau ant suoliuko ir skaiciau knyga. Kazkas sutrenke i peti. As pakeliau akis. Salia stovejo berniukas, rankoje jis laike saudyne. Man jis pasirode piktas ir negeras, todel nekreipiau demesio ir skaiciau toliau... "O tu grazi... ir akys tavo grazios!"-istare jis. "O kas daugiau?" -paklausiau as. "Na gerai, dabar susipazinkim!" -suktelejo jis. Jis tiese man ranka, as atistojau ir nuejau. "Na nepyk! Atleisk, negalvojau, kad tu taip greit isizeisi!" -jis dar kazka sake, bet as jau negirdejau. Sekancia diena ash isvaziavau pas senele ir grizau namo tik pries Rugsejo pirmaja. Einu i mokykla ir girdziu saukia "Erika".Pagalvojau, kad pasigirdo,nes pazhistamu chia neturejau.Kazhkas stvere mane uzh rankos .Atsisukau.Tai buwo jis...Vaikinas, priesh kelis menesius shoves i mane ish shaudynes,noredamas susipazhinti..."Sveika,ash taves visur ieshkojau..."-tare."Kodel? "-paklausiau ash."Pazhinchiai,argi pamirshai?Mano wardas Viktoras..."Ash norejau pasakyti, kad pykstu, bet ishtiesiau jam ranka... Taip ir prasidejo musu draugyste.Kartu eidavome i mokykla, kartu gryzhdavome namo.Jis buvo geras, paprastas draugas.Taip mes draugavome tris metus.Pernai baigem 10-ta klase.Susitarem eiti i 11-ta ir veliau i instituta,jeigu ne... Na bendrai viskas ish eiles...Artinosi Naujieji...Ash pradejau jausti jam daugiau nei draugishkuma.Net emiau pavydeti,bet be reikalo...Jis buvo ishtikimas musu draugystei..."Zhinai ka, sutikim Naujus Metus dviese, pas mane"-pasiule jis."Erika, ash noriu pasakyti tau kai ka svarbaus ir padarysiu tai lygiai 12-ta valanda..." Naujuosius sutikome dviese su Viktoru.Mano manymu neteisus tie,kurie sako, kad kompanijoj smagiau.Mes buwome dviese, bet man buwo labai gera,laikas ejo greitai.Laikrodzhio rodykles artejo prie dvylikos...Jis apkabino mane ir tare"Tau tik 17-ka, man 18-ka, bet ash Erika, ash MYLIU TAVE labai labai..."O ash stovejau ir nezhinojau ka sakyti..."Kas atsitiko, mazhute?"-paklause jis."Nieko, Viktorai, nieko, tu dabar lauki, kad ash pasakychiau ta pati, tachiau ash pasakysiu tiesa.Tu man patinki,Viktorai,o kas ta MEILE ash nezhinau...Ar tu nors karta girdejai apie tikraja MEILE?"-paklausiau ash."Man tevas pasakojo .Ankschiau, ten kur mes gyvenome, buvo didelis ezheras, o ten buvo isikurusios dvi gulbes..." "Tu man norejai pasakyti apie MEILE, o pasakoji apie gulbes!"-pertraukiau ji ir nusijuokiau."Tai visai nejuokinga, tai net liudna. Paklausyk ir suprasi... Tas gulbes saugojo, prizhiurejo geri zhmones.Viena diena kazhkas pashove gulbina ir jis mire.Likusi viena, gulbe ilgai buvo toje vietoje kur zhuvo gulbinas.Paskui pakilo i dangu, padare mirties kilpa ir suglaudusi sparnus krito ant zhemes.Skaudzhiai suklyko zhmones mate ta vaizda, negalejo sulaikyti asharu... Kaip manai ar tai buvo tikroji MEILE?"-paklause Viktoras."Atleisk Viktorai, ash supratau, bet i shi klausima atsakysiu veliau..." "Tu nezhusi?"-paklausiau ir prisiglaudzhiau prie jo shirdies.Ta vakara ash buvau pati laimingiausia.Po Naujuju musu draugyste dar labiau sutvirtejo.Tik deja ji truko neilgai... Mes su Viktoru buvom vieno draugo vardadienyje ir grizhome velai.Prie duru stovint jis staiga paklause: Erika,galima ash tave pabuchiuosiu?"Jis apkabino mane ir karshtai pabuchiavo... Sekanchia diena jo nebuvo mokykloje.Ash pradejau nerimauti.Dar niekad nebuvo, kad jis nieko nepasakes neateitu i mokykla.Nekantriai laukiau kol pasibaigs pamokos ir grizhdama namo galesiu uzheiti pas Viktora.Duris atidare mama.Pamachiusi mane ji pasuko akis i shali."Kas nors Viktorui?!"-sushukau ash."Nieko, Erika, nieko, gal viskas praeis. Jis ligonineje..." "KA?!!"-suklykiau ash.\ "Vakar ji rado gatveje.Pas ji penkios durtines zhaizdos..."-sushnabzhdejo mama."Uzh ka ji taip?!Ne!Ne!Ne!Tai netiesa!"-shaukiau ash. Nepastebejau kaip atsiradau namuose.Kritau i lova ir gulejau beveik be samones.Ishgirdau duru skambuti ir mamos balsa:"Uzheikite, ji namie."Ash atsistojau ir pamachiau Viktoro mama.Pabalusi kaip drobe ji laike duru rankena."Kas nors su Viktoru?Jam blogai?Taip?!!"-ishsigandusi paklausiau."Taip, jam blogai...Labai...Jis nori tave pamatyti..."-ishtare ji. Neprisimenu kaip ipuoliau i palata."Erika,mieloji mano Erika..."-sushnabzhdejo jis.Ash negalejau sulaikyti asharu."Neverk, mazhute...Shtai matai kaip viskas ishejo...Man liko gyventi suskaichiuotos valandos,o gal ir minutes ir jas ash noriu buti su tavimi..." "Ka tu kalbi?!Nusiramink!Tu gyvensi!!!Ash myliu tave!"-kartojau ash."Ash negaliu be taves! Kaip man be taves?!!"Jis klausesi ir tyliai buchiavo mano delnus:"Erika, mieloji mano Erika...Ash taip noriu, kad mes butume kartu!"Jam ant kaktos ishsiverzhe prakaito lashai."Erika,shtai paimk..."-sukaupes jegas jis ishtiese man lapeli popieriaus."Tai paskutinis mano laishkas tau...Man neuzhteks laiko pasakyti tau viska..."Mano kunu perbego shiurpas ir ishpuole shaltas prakaitas..."Viktorai!!!"-shaukia u ash!"Tu gyvensi,gyvensi!!!" "Pritruks oro..."-smarkai kvepuodamas tare jis."Brangioji mano Erika, pabuchiuok mane paskutini karta!"Ash pasilenkiau ir pabuchiavau.Asharos temde akis.Jis neteko samones.Iejo gydytoja, paeme mane uzh rankos ir pradejo vesti tolyn nuo Viktoro."Ishgelbekit ji, ishgelbekit!"-shaukiau ash.Staiga atsisukau ir pamachiau kaip Viktoras mirshta...Mirshta su shypsena veide..."Wiktorai!!!"-suklykiau ash, bet jis jau negirdejo mano balso.Amzhinai uzhmerke savo tamsias akis, kurias ash taip mylejau, ir kuriu netekau... Viktora laidojo po triju dienu,nuo jo mirties.Ta laika ash vaikshchiojau lyg pakvaishusi.Priesh pat laidotuves nuejau i parduotuve ir nupirkau puokshte vestuwiniu geliu.Tai buvo paskutine mano dovana Viktorui.Priejau prie jo namo.Viduje buvo labai daug zhmoniu.Shiaip taip prasiverzhiau prie karsto.Jis gulejo ir atrode, kad miega, tuoj atsimerks ir pasakys:"Labas,Erika!"Staiga pamachiau jo mama.Ji stovejo ir zhiurejo i ji klaikiu zhvilgsniu.Zhiurejo bijodama nuleisti akis, lyg noredama amzhinai isiminti veido bruozhus.Ji zhiurejo ir i mane.Jos plaukai per shias dienas pasidabino baltai.Staiga uzhgrojo shiurpu laidotuviu marsha.Visi ishejo paskui karsta i lauka.Atidare karsta, paskutinis kartas ir ash niekada nebepamatysiu Viktoro.Atneshe prie duobes, eme leisti i ja karsta.Mano zhvilgsnis susitiko su jo mamos zhvilgsniu.Ji zhiurejo i mane lyg ishprotejusi.Staiga prie jos priejo kazhkoks vyrishkis. Tai buvo Viktoro tevas.Kaip jis pasikeite per tris dienas!Ash puoliau prie duobes, i kuria ileido karsta su Viktoru...Liko tik mazhas kauburelis, ant kurio buvo padetos mano geles...Visi pamazhu ishsiskirste.Negalejau patiketi,kad daugiau niekada nebepamatysiu jo.Ash ishsitraukiau laishka, kuri buvo daves WViktoras ir pradejau skaityti: "Mieloji, brangioji Erika!Tu zhinai kaip ash myliu tave!Tu mano gyvenimas.Tu mano zhvaigzhde.Man sunku numirti, nes ash myliu tave ir zhinau,kad tu myli mane...Kaip ash norechiau visa gyvenima buti su tavimi,bet deja...Ir buk gera, del musu draugystes, pasistenk nepamirshti manes...Lik sveika, mieloji mano Erika...Ir nepamirshk legendos apie gulbes..." Viktoras "Dabar ash suzhinojau kas yra tikroji MEILE.Ir shtai ishleistuviu vakaras, o jo nera"-tyliai ishtare ji.Staiga ji pakele i mane akis. Jos melynos akys skendejo skausme ir asharose,ji pagriebe laishka ir ishbego laukan...Ash puoliau vytis,kai ishbegau ji jau buvo uzh kampo.Ir staiga...ash ishgirdau chaizhu stabdzhiu cypima.Kai pribegau prie kampo, pamachiau shiurpu vaizda.Erika gulejo po mashinos ratais.Su savo balta suknute ji atrode tarsi gulbe.Rankoje ji laike Viktoro laishka.Staiga atsimerke ir sushnabzhdejo:"Shtai ash ir vel busiu su tavimi Viktorai!"Subego zhmones.Atvazhiavo greitoji.Gydytojas pasake:"Staigi mirtis!" Ash dar karta pazhvelgiau i Erika.Ji gulejo pasruvusi kraujyje su shypsena...Rankoje suspaudusi ji vis dar laike Viktoro laishka.Ash dar karta perskaichiau eilute kuri labiausiai matesi: ...IR NIEKADA NEPAMIRSHK LEGENDOS APIE GULBES...

Like! 7