Algita blog

Algita
23, Klaipeda, Litvanija

2Skyrius

Laikydamas medalį rankose ir žiūrėdamas tai į jį tai į savo vaikus pradedu dalinimąsi.

- Mano vardas Elijas, aš esu alkoholikas. Po to, kas įvyko vakar niekas nebebus taip kaip buvo. Žinia apie žmonos atkrytį paveikė ir mane ir mano dukrą. Prieš mėnesį pradėjome labai stipriai pyktis, bet kad ji vėl geria, kažkaip nesupratau. Yra sakoma, alkoholiko neapgausi, bet mane kažkaip apgavo. Ir ne kas kitas, o žmona. Žiūrėdamas į šį medalį prisimenu paskutinį savo atkrytį. Tai įvyko kai mane paliko mano pirmoji žmona. Žinau, kad to nusipelniau. Ji susirado naujus namus, atidavė mūsų sūnų įvaikinimui, dukra nežinia kur dingo. Būtent tada, paskutinį kartą prisigėręs supratau, kad jei taip tęsis ir toliau, prarasiu viską. Ryte išsiblaivęs susiradau priklausomybės ligų centro numerį. Šie nukreipė mane į AA. Nuėjęs į pirmąjį susirinkimą iš karto susiradau globėją ir pradėjau daryti žingsnius. Sunkiais momentais jis vis sakydavo "Išbūk blaivas tik šiandien". Pajutęs, kad programa veikia pasiūliau savo tuometinei merginai taip pat nueiti į AA. Po daugybės atkryčių ir ji pradėjo sveikti. Susituokėme. Nei mes, nei vestuvių svečiai alkoholio nevartojo. Tikiuosi, man pavyks išsaugoti santuoką ir mano žmona vėl pradės sveikti. Bet kaip mes sakome - tik šiandien. 

Baigęs kalbėti pažvelgiu į vaikus. Kloja susigraudinusi, Lujisas irgi vos laiko ašaras. Tada ir mane apima liūdesys ir aš apsižliumbiu nekreipdamas dėmesio į tai, kad aplink mane pilna žmonių. Vienas iš narių paduoda man servetėlę ir mane apkabina.

Išklausęs visus pasisakymus suprantu, kad namo nevažiuosiu. Turiu nuvažiuoti pas buvusią žmoną ir atsiprašyti už viską ką esu…


1 Skyrius

Vėlus vakaras. Padariusi namų darbus dar ilgai sėdžiu prie knygų ir laukiu kol tėtis grįš iš Anoniminių Alkoholikų susirinkimo. Mama jau beveik mėnuo nebeina, bet jos vis dar nėra namuose. Nerimauju. Niekaip nepaleidžia jausmas, kad galimai ji atkrito. Staiga išgirstu kažką pareinant namo. Nueinu į svetainę ir suvokiu, kad mano baimės pasitvirtino. Mama girta. Ji beveik nepastovi. Priėjus kiek arčiau pajuntu stiprų alkoholio kvapą kuris mane supykina. Vos valdausi, kad ant jos neužrėkčiau. Pyktis ir liūdesys susimaišo manyje. Myliu savo mamą bet negaliu pakęsti tų momentų kai ji girta. Tėtis pradėjo gyventi su mumis kai man buvo treji ir nei karto nebuvo girtas. Mama išsiblaivė tik tada, kai man jau buvo septyneri. Taigi, nemažą dalį savo vaikystės kiekvieną dieną matydavau mamą prisigėrusią. Ji nuolat pykdavosi su tėčiu ir prisiekinėjo, kad nebegers. Tėčiui teko rūpintis ir manimi ir mama ir jutau, kad tai buvo be galo sunku. Jis nuolat būdavo pavargęs ir anksti eidavo miegoti.

Kas galėjo paskatinti jos atkrytį? Kodėl ji apie tai nepasikalbėjo su manimi? Ar ji ką nors slepia nuo manęs ir tėčio? Aštuoni metai blaivybės nubraukti. Padedu jai nueiti į savo kambarį, rūpestingai paguldau ir paduodu stiklinę vandens.

- Išgerk, mama, nors kiek prasiblaivysi.

- Kokia tu rūpestinga. Labai tave myliu. Tu tokia subrendusi, nors tau tik penkiolika – vos suprantamai išveblena.

- Kiek laiko tai tęsiasi? Kodėl vėl geri?

- Geriu jau beveik mėnesį. O kodėl geriu, tai ne tavo reikalas. Nesirūpink dėl to, kas tau mažiausiai turi įtakos.


Blog
Blogovi se ažuriraju svaka 5 minuta