DinLT blog

O tu man sakiai,
Mes galim likti draugai,
Bet aš negalėjau,
Nes per daug tave mylėjau,
Prašiau tavęs sugrįžt

Kita diena... Radau 5praleistus skambučius nuo TOMO??? Greit surinkau jo numerį, ir paskambinau:
Pyp, pyp, pyp..... -Klausau?
-O labas,Tomai, kas atsitiko?
-Atleisk už vakar vakarą..
-Ai nieko tokio. Sužinojai tiesą?
-Na..a.a. taip..
-Kas tau pasakė?
-Pats Martynas.. Sakė, kad truputį padaugino.
-PATS Martynas?
-Aham... klausyk Rūta, aš labai tave myliu, ir nenoriu prarasti.. Nenoriu pyktis ir pan. Užsuk pas mane, už kokių 2val? Aš lauksiu. Bučkis.
Aš pradėjau sakyti, bet išgirdau, kad jis jau padėjo ragelį.
O kodėl aš turiu pas jį eiti?? Kas ten bus? Gal staigmenėlė?
Susiruošiau, ir greitai išbėgau.
Pasibeldžiau į Tomo namo duris.. Atidaręs duris, jis mane pabučiavo, ir pasakė:
-Labas,saulyt.
-Sveikas.
Jis man pasiūlė išgerti sulčių. Aš sutikau, bet nekantravau kokia…

Šiaip ne taip, Martynas įleido mane... Aš norėjau, tiesiog apsisukti ir išeiti.. bet.. Į mane Martynas pažiūrėjo tokiu žvilgsniu, lyg norėtų mane papjauti. Įėjau, ir pamačiau, kad beveik visi šoka, linksiminasi. Tada Elzė pasakė, kad einam kartu. Bet aš nesutikau, atsisėdau ant kėdės. Priėjo prie manęs Martynas ir pasakė:
-Tai taip visą gimtadienį, sedėsi ant kėdės?
-O koks tau reikalas?
-Didelis. Čia mano gimtadienis. Ir jeigu čia tau nepatinka, eik.
Aš atsistojau, mečiau jam dovaną, ir pasakiau:
-Nu ir viso gero.
Jau eidama, mane paėmė už rankos, Martynas. Ir pasakė:
-Nesusivaldžiau, atleisk. Būk, čia.
-Nenoriu.
-Nori pašokti?
-PAŠOKTI? Su tavim?
-Kodėl gi ne.
-Pffff... Su tavim, net jei ir nužudytum.
Ir jis išėjo,…

Šeštadienis... Iš pačio ryto parašė man Elzė:
*Elzė* -Sveika, buvom susitikę su Martynu.
*Rūta* -Su kuo???
*Elzė* -Nu taigi atsimeni, kaip sakiau, kad su juo pakalbėsiu?
*Rūta* -Ai jo tiksliai. Nu tai??
*Elzė* -Sakė, kad tavęs nekenčia. Užtai, kad tu jam pamelavai, ir kad jį labai įskaudinai..
*Rūta* -Pf.. Tai kam reikia rašyti tokias siaubingas žinutes??
*Elzė* -Nu nežinau, iki..
*Rūta* -Ate.
Koks nesveikas... Aš jį įskadinau?? O pats jau po dienos vaikšto su kita mergina.. Ai, reikia gal nueiti pas tėvus. Tik vakar matėmės..
Atėjus pamačiau tėtį, glostant mamos pilvą?? Aa? Kas čia dabar?
Iškart jų paklausiau:
-Kas čia darosi?
-Rūtele, tu įsivaizduoji... mes.. mes... mes... mes..
Aš neiškentus pasakiau :
-Ką mes?!??
-Rūtele, tu…

O rytas.... Atsikėliau 6.00 val , nes turėjau apgalvoti ką pasakysiu Elzei, Tomui ir Martynui... Nuėjau pavalgyti ,nusiprausti ir tada viską dėjausi į kuprinę taip knygos , piniginė, raktai, telefonas ir dar pasiimsiu Tomo grandinėlę, nes gali duot jau ją kokiai Elzei ar kokiai nors kitai man jau neberūpi...
Na ką jau 7.30 val jau reiks eiti į mokyklą išeidama pasakiau:
-Iki mama, po pamokų ateisiu pas tave į darbą...
-Iki
Eidama matau Elzę su Tomu kitoj kelio pusėj. Tomas man mojuoja, o Elzė ne. Bet koks skirtumas ar abu ar vienas vis-tiek nemojuosiu. Tokia skaitosi ir draugė kaip su mano vaikinu prasideda ...Na…

Atsikėlus.. Pamačiau, kad jau 7val. Kodėl aš jam vakar parašiau, kad su juo susitiksiu?? Pačios savęs aš nesuprantu.. Įsijungiau skype, pamačiau, vis dar prisijungęs Martynas.
Jam parašiau:
*Rūta* -Labas, klausyk šiandien negalėsiu..
*Martynas* -Kodėl?
*Rūta* -Mama neleidžia..
*Martynas* -Hm..
Ir aš atsijungiau.. Manau gerai padariau.. Reikia su juo gražiai išsiskirti.. Bet ką jam pasakyti? Kad turiu vaikiną? Hm...
O ne! Vėluoju! Jau 7val ir 45min. O aš dar net neapsirengiau...
Reik skubėti. Šįkart nevalgysiu, kad greičiau būtų.
Fuuu... Išėjau... Atėjau į mokyklą lygiai 8val. Kaip aš taip spėjau, tai net neįsivaizduoju. Eidama sutikau Elzę.
-O labas, kaip seniai tave mačiau.
-Nu labas...
-Kas yra?
-Supranti...
Ir ant tų žodžių suskambo skambutis. Turėjom eiti į…

Atsikėlus, apsirengiau. Įsijungiau kompą, skype.. Pamačiau, kad prisijungęs Tomas.. Ir jam parašiau:
*Rūta* -Labas rytas, kaip išsimiegojai? Aš vakar atidariau dėžutę.. Ačiū tau labai.. Bet supranti yra vienas dalykas...
Po kelių minučių atrašė Tomas.:
*Tomas* -Labas rytas. Na nėr už ką. Koks?
*Rūta* -Toks, kad aš jau turiu vaikiną..
*Tomas* -Vaikiną???
*Rūta* -Na taip... Nežinau. Aš jau galvojau, kad jau tarp mūsų viskas baigta..
*Tomas* - Tai ką? Mes dar nespėjom išsiskirt., tu jau susiradai vaikiną??
*Rūta* -Ai.. tu nesuprasi, nepyk.
*Tomas* -Tai ką man daryti??
*Rūta* -Viskas gerai, aš su juo išsiskirsiu.. Aš tave myliū labai nei jį.. Bet nežinau ką jis pagalvos..
*Tomas* -Rūta, aš irgi tave begalo myliū..…

Atsikėliau. Greit nuėjau papusryčiauti, susitepiau sumuštinį.
Tėvų namuose nebuvo, tad užsileidau muziką ir šokau..
Pasižiūrėjau jau 1val. Reikia ruoštis į pasimatymą! Užsidėjau savo mėgstamiausius džinsus, bliuskutę.Truputėlį pasidažiau, ir pasiėmiau tašę. Ir jau beveik išeinanti. Bet išgirdau, kad per skype parašė Martynas.
*Martynas* -Sveika,ką veiki? Aš jau tuoj eisiu prie suoliuko, o tu?
*Rūta* -Labas, aš irgi.
...
2val. Jo vis dar nėra. Kur jis? Gal jis persigalvojo? O gal net apgavo?
Tik už pusvalandžio matau, kad jis ateina. {nepatinka tie vaikinai kurie vėluoja}...

Pagaliau... Atėjo nuostabus penktadienis. Iškentėjau visas matematikos pamokas. Ir vėl galiu jo nematyti.!
Man parašė Elzė:
*Elzė* -Sveika, na tai ką penktadienis! Varysim į diskoteką?
*Rūta* -Labas, taip labai noriu.
*Elzė* -Tai gerai tada, aš ateinu pas tave. Susiruošim ką rengtis. OK?
*Rūta* -Ok. Laukiu, kada būsi?
*Elzė* -Už valandos.
Ir ji atsijungė..
Reik šiandien žudbūt susirast vaikiną, ir pamiršt Tomą.