Rubii blog

Per mažai įvertini žmogų, kuris bando atkreipti Tavo dėmesį. Tik praradus supranti, koks brangus Tas žmogus Tau buvo. Bet laikas nestovi, Tavęs nelaukia iki tol,kol Tu pasirinksi Tavo manymu teisingiausią kelią. Laikas eina ir viską padeda užmiršti. Turbūt kitiems padeda. Bet Tu (galbūt) vis dar atsimeni kažką brangaus iš tų laikų, kai mes švytėdami kalbėjome, kai neskaičiavom laiko būdami kartu, kai visa kita aplink mus neegzistavo, nes buvome per daug užimti vienas kito pažinimu.... Pameni? Susipažinom netikėtai, dar netikėčiau bendraut pradėjom. Ir tikrai nebūčiau pagalvojus, kad Tu gali man būti toks brangus. Žiūrėjau į Tave kaip į žmogų, nieko nereiškiantį…

Ilgesys manęs nebebijo. Kaip ir aš jo. Jis man netgi atskleidė didžiausią visų ilgesių paslaptį. Kada gi jis palieka žmonių širdis?

~arba tada, kai saulės spinduliai tokie ryškūs, kad ilgesys nesuvaldo noro pabraidyti po smėlį;