Tavo siela sudaužyta, mergyte..

Tartum stiklas į tūkstančius šukių,

Tavo meilė seniai nužudyta,

O kaip gaila, kaip gaila mergyte.

Štai ir vėl tu verki, nesustoji,

Ir vėl klausi savęs to paties.

Na kodėl, na kodėl tu sugriovei,

Tas svajones mergaitės pilies.

Tu atvėrei duris melo deivėms,

Skausmą laikei tu draugu.

Štai ir vėl pamatei kuo tai baigės..

Tiktais ašarų veidu pilnu.

Kaip man gaila, kaip gaila mergyte,

Kad tavoji širdis sudaužyta,

Kad ta meilė tebuvo tik sapnas,

Dykumoj pasirodęs miražas.

Štai be sielos,be meilės širdį,

Tu eini tarsi būtum ledinė,

Pamiršai vėjo žodžius mergyt,

Kad esi tu tiktais popierinė.

Popierinė mergytė, su sudužusia siela,

Su nejaučiančia meilės širdim,

Tiktaisjaučiančia skausmą ir tą klykiantį šauksmą,

Kada vėl tu patapsi savim !

Pëlqen! 1